Sekite naujienas!

- Aktuali informacija apie Norvegiją
- Patarimai kaip mokytis kalbos
- Nemokamos norvegų kalbos  pamokėlės

Prenumeruokite

Joninės Norvegijoje

freestocks-org-98752

Joninės Norvegijoje

Kaip ir kitose Europos valstybėse, Norvegijoje Joninės švenčiamos birželio 23-iosios naktį, Jono Krikštytojo dienos išvakarėse. Joninės Norvegijoje vadinasi Jonsok arba Sankthansaften. Ši šventė turi tiek krikščioniškų, tiek pagoniškų tradicijų. Pavyzdžiui, iki pat 1840-ųjų vietos piligrimų kelias vesdavo iki Roldal Stave bažnyčios, esančios pietvakarių Norvegijoje, nes buvo manoma, kad jos kryžius turėjo gydomųjų galių. Vis dėlto, dabar Joninės dažniausiai siejamos ne su krikščionybe, o pagoniškais, prieškrikščioniškais laikais.

Ugnies ir netikrų vestuvių šventė

Švenčiant nepraleidžiama progos užkurti dar viduramžius menantį simbolį – Joninių laužą. Kadangi Joninių šventė sutampa su trumpiausia naktimi metuose, gyvos tradicijos, simbolizuojančios naujo gyvenimo pradžią, pavyzdžiui, parodomosios vestuvės. Jos daugiausiai organizuojamos vakarinėje šalies dalyje ir šventės metu sutuokti galima tiek suaugusius, tiek vaikus. Istoriniai tokių vestuvių organizavimo šaltiniai išlikę nuo maždaug 1800-ųjų, bet etnologai yra įsitikinę, kad jos buvo organizuojamos ir dar anksčiau. Manoma, kad Skandinavijoje Joninės gali būti minimos dar nuo vikingų laikų, kai jie didžiulius laužus kurdavo norėdami atbaidyti piktąsias dvasias, juos persekiojusias vykstant į svečias šalis.

Didelis laužas ir dabar padeda apsisaugoti nuo piktųjų dvasių. Paprastai laužai kuriami pakrantėse, kur jų liepsnos atsispindi vandenyje. Kai kur dar išlikus tradicija laužą būtinai kurti „natūraliai” – pavyzdžiui, ugnį įskeliant titnagu. Kai kuriuose regionuose lauže deginamos savotiškos lėlės (panašiai, kaip Lietuvoje Morė) – taip atsisveikinama su praeitimi, o iš šalies žiūrint, tai šiek tiek primena raganų medžioklę.

Gegužės medis… birželį

Skandinavijoje populiarus vadinamasis gegužės medis, kuris iš tiesų yra stulpas su dviem žiedais viršuje. Vadinamasis medis papuošiamas gėlėmis. Gegužės medžiu vadinamas dėl to, kad šiltesniuose kraštuose jis puošiamas gegužę, tačiau Norvegijoje gėlės pražysta vėliau, todėl šį medį galite išvysti ir birželį.

Daugybė Joninių papročių ir tikėjimų susiję su gamta. Viena iš vis dar gyvų tradicijų yra merginoms pasidėti gėlių po pagalve, kurios padės susapnuoti būsimą vyrą. Kadangi tikima, jog Joninių naktis yra stebuklinga, pinami septynių žolelių vainikai, kurie dovanojami dievams apsaugoja nuo nelaimių. Vanduo, iš šaltinio pasemtas stebuklingąją naktį, įgyja gydomųjų galių.

Naujos tradicijos

Senosios Joninių tradicijos jau nebėra tokios gyvos, todėl atsiranda naujos – pavyzdžiui, naktinės išvykos ar tiesiog stovyklavimas prie laužo. Žibintais papuošti laiveliai plaukia į fjordus.

Kadangi įprasta kurta didelį laužą, šventės metu išpopuliarėjo ant ugnies keptas maistas – taip buvimas gamtoje tampa dar malonesniu. Joninių dieną įprasta vaikus palepinti saldumynais. Be to, seniau ši diena buvo laisvadienis ir tokiu vis dar išliko kai kuriuose šalies regionuose.

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>