Sekite naujienas!

- Aktuali informacija apie Norvegiją
- Patarimai kaip mokytis kalbos
- Nemokamos norvegų kalbos  pamokėlės

Prenumeruokite

Kodėl norvegiškos kronos… skylėtos?

OK-Norsk-krone
Kiekvienam, nors kartą rankose laikiusiam norvegiškos kronos monetą, kyla klausimas – kodėl per vidurį ji turi skylutę? Pateikti vienintelį teisingą atsakymą į šį klausimą sunku, be to, norint geriau suprasti galimas tokios formos monetos atsiradimo priežastis, pravartu šiek tiek susipažinti ir su Norvegijos valiutos istorija.

Auksinės XIX a. monetos

Norvegiška krona yra oficiali Norvegijos valiuta. Dabartinės kronos pirmtakė buvo pristatyta XIX a. pabaigoje, taip pakeitusi iki tol galiojusias speciedaler monetas. Tuo metu krona reiškė ne tik valiutos pavadinimą, bet ir aukso svorio standartą – 2480 kronų sudarė 1 kilogramą gryno metalo, todėl ant senųjų kronų monetų galima įžiūrėti skaičius, nurodančius, kokią aukso kilogramo dalį sudaro monetai panaudotas metalas. Iš pradžių 10-ies ir 20-ies kronų monetos buvo dengtos auksu, o mažesnės vertės oriai – bronza ar sidabru, tačiau tokių brangių monetų gamyba buvo sustabdyta apie 1910-uosius metus. Vėliau brangieji metalai buvo pakeisti pigesniais variu ir nikeliu, o Pasaulinių karų metais dėl metalo trūkumo cirkuliavo ir popieriniai mažos vertės banknotai.

Ekonominė sąjunga

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Norvegija, Danija ir Švedija turėjo bendrą ekonominę sąjungą, kuri įpareigojo suvienodinti monetų vertę bei leisti atsiskaityti skirtingų valstybių monetomis sąjungos ribose (panašiai, kaip šiuo metu galima atsiskaityti eurais Europos Sąjungoje). Po karo ekonominė sąjunga buvo suardyta, pasikeitė valiutų vertės, tačiau panašus monetų gamybos stilius išliko. Daugelis mano, kad skylutė kronoje yra Norvegijos išskirtinumas, bet tai nėra tiesa – tokios formos monetas leidžia ir, pavyzdžiui, Danija.

krone-800x450

Skylėtų monetų mįslė

Vienas populiariausių atsakymų į „skylėtų monetų“ klausimą – tai, kad Skandinavijoje buvo įprasta kronas nešiotis suvertas ant virvelės su mazgu, todėl skylė iki šių dienų išliko kaip senojo pinigų nešiojimo būdo simbolis (žinoma, jeigu norite, galima ir dabartines monetas mauti ant virvelės). Vis dėlto, skandinaviškos monetos ne visuomet buvo skylėtos, todėl kitas spėjimas yra jog skylė monetoje padėdavo atskirti, ar moneta dengta brangiuoju metalu, ar pagaminta iš, pavyzdžiui, nikelio. Tai turėjo būti svarbu nusprendus monetų nebedengti auksu ir galėjo padėti išvengti apgavysčių. Kitas atsakymo į klausimą variantas yra poreikis gaminti lengvesnes (taigi, ir pigesnes) monetas arba paprasčiau jas rūšiuoti automatuose. Dar kitas, kiek šiuolaikiškesnis atsakymas – tokia monetų forma padeda akliesiems atskirti 5-ių kronų monetą nuo 20-ies kronų. Be to, skylėtą monetą sunkiau padirbti.

Kas bendro tarp Norvegijos ir Sirijos?

Įdomu tai, kad norvegiška 20 kronų moneta yra tokio paties dydžio ir labai panašaus svorio kaip 10-ies Sirijos svarų. Atrodo, toks sutapimas niekam neturėtų rūpėti (negana to, monetos iš pažiūros labai skirtingos), tačiau mokėjimo bei žaidimų automatai plika akimi matomo skirtumo nepastebi. Norvegijos paštas dėl piktnaudžiavimo Sirijos svaru 2006-aisiais netgi buvo kuriam laikui uždaręs grynuosius priimančius automatus. Tai nestebina, žinant, kad abiejų monetų vertė skiriasi maždaug 50 kartų.
Su skylute ar be, Norvegijos krona išlieka ne tik viena iš 20-ies svarbiausių pasaulio valiutų, bet ir viena iš lengviausiai atpažįstamų Europos monetų. Krona tapo ir žaviu šalies simboliu, kartais įsigyjamu vietoje suvenyro.

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>