Sekite naujienas!

- Aktuali informacija apie Norvegiją
- Patarimai kaip mokytis kalbos
- Nemokamos norvegų kalbos  pamokėlės

Prenumeruokite

Samių vestuvės – grandiozinė linksmybių fiesta (2 dalis)

samer

Vestuvių tradicijos

Pirmoje straipsnio dalyje sužinojote, kaip samiai švenčia Velykas, na o šiandien, kaip žadėjome, supažindinsime su jų vestuvių tradicijomis. Velykų savaitės metu (2015 m.Velykų iškilmės bus minimos balandžio 8 – 11 d.) jaunos poros turi galimybę užmegzti pažintis (ar net draugystę) ir po metų, sėkmingai susiklosčius santykiams, grįžti ir iškelti grandiozines vestuves!

Šiais (2015 m.) metais Velykų iškilmės bus minimos balandžio 8 – 11 dienomis Karasjoke (samių sostinėje) bei Kautokeine.

Tradicinės samių vestuvės – didelis spalvotas įvykis mažoje visuomenėje. Kaip ir kiekvienos jaunos poros gyvenime, vestuvės samių kultūroje – ypatingos reikšmės šventė. Priešingai nuo šiuolaikinių vedybų papročių, samių vestuvėse nėra nieko keisto sulaukti 600 – 700 svečių bei švęsti tris dienas! Didžiausiose užregistruotose Kautokeine vykusiose vestuvėse buvo sulaukta iki 2000 svečių.

Pasak samių tradicijų, jaunuolis, norėdamas prašyti merginos rankos turėjo laikytis tam tikrų nurodymų. Pirmiausia, į savo išrinktosios namus jis turėdavęs atvyki su žmogumi, kuris jį užtartų. Tradicijos vedinas, vaikinas turėdavo pasisiūlyti merginos šeimai pagaminti kavos. Jei tėvai sutinka, o po to tą kavą išgeria – vadinasi vaikinas jiems išties patinka. Tuo tarpu, jei mergina nepasinaudojo vaikino elniais (kol jis bandė padaryti įspūdį tėvams), yra yprasta manyti, jog vaikinas jai taip pat arti širdies.

Sena vestuvių tradicija (ypatingai Karasjoke bei Norvegijos Laplandijoje) – Samių Vestuvių Procesija. Šioje ceremonijoje dalyvauja nevedę jaunuoliai bei merginos (poros) ir žinoma, patys jaunavedžiai. Svarbi ypatybė – nuotaka su jaunikiu yra ketvirtoji procesijos pora, be to, visos porelės būtiniausiai keliauja susikabinę rankomis. Pirmasias tris poras parenka patys jaunieji, na, o pabroliai ir pamergės seka paskui. Žinoma procesijoje dalyvauja ir kitos į šventę pakviestos jaunuolių poros. Procesija prasideda vieno iš jaunavedžių namuose ir baigiasi bažnyčioje, o po ceremonijos, naujoje procesijoje, keliaujama iš bažnyčios į numatytą šventės erdvę.

3086013b36fbedde010840decc6840c2 (1)

Risku ar solju – papuošalas, saulės simbolis, naudojamas tradicinėse samių vestuvėse kaip aprangos akcentas. Kalbėdami apie tradicinę vestuvinę aprangą turime paminėti, kad tai vienos spalvingiausių vestuvių pasaulyje. Nuotaka dėvi keletą skarų sluoksnių, o puošnios bei prabangios sidabrinės segės dengia nuotakos krūtinės ląstos dalį. Svarbus akcentas – nuotakos karūna, kurios gale nusidriekia ilgi įvairiaspalviai šilkiniai kaspinai. Jaunikis dėvi baltą ant krūtinės kryžiuotą šaliką.

Samių kultūra – iš tiesų įspūdinga. Norėdami ją artimiau pažinti, turėtume sudalyvauti bent viename tradiciniame jų renginyje, šventėje ar festivalyje. Esant net menkiausiai galimybei sudalyvauti samių festivalyje – nepraleiskite šio šanso! Įsimintinų įspūdžių bei linksmybių fiesta – garantuota.

norvegu kalbos kursai

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>