Sekite naujienas!

- Aktuali informacija apie Norvegiją
- Patarimai kaip mokytis kalbos
- Nemokamos norvegų kalbos  pamokėlės

Prenumeruokite

Velykų tradicijos Norvegijoje

velyku-tradicijos-norvegijoje

Påske – tai norvegiškas Velykų šventės pavadinimas,  pažymintis spalvingas tradicijas ir džiaugsmingą pavasario šventę.

Velykų pavadinimo kilmė

Velykos Norvegijoje yra svarbi šventė, norvegams suteikianti galimybę švęsti pavasario atėjimą po ilgos  žiemos. Norvegai laukia Velykų norėdami atšvęsti pavasario atėjimą, praleisti laiką su šeima ir draugais bei pailsėti nuo darbų ir mokyklos. Norvegiškas Velykų pavadinimas „Påske“ yra kilęs iš hebrajų žodžio „Pesach“ / „Pasah“, reiškiančio perėjimą. Tačiau Velykos Norvegijoje greitai nepraeina. Norvegija turi ilgiausias pasaulyje Velykų atostogas. Tradiciškai Norvegijos parduotuvės ir darbovietės yra uždarytos per „skjærtorsdag“ (Didįjį ketvirtadienį), „langfredag“  (Didįjį penktadienį) ir pirmadienį po Velykų sekmadienio, kuris vadinamas „Andre Påskedag“ arba antrąja Velykų diena. Mokyklos įprastai uždaromos visai priešvelykinei savaitei.

Velykinis stalas

Visos šventės Norvegijoje neatsiejamos nuo gausių šventinių pietų. Velykų atostogos tampa šeimos susibūrimo laiku. Tradiciniai Norvegų velykiniai pietūs susideda iš virtų bulvių ir daržovių su aviena ir velykiniu alumi. Vėliau patiekiami pyragai ir desertai, o velykiniai kiaušiniai visą laiką puikuojasi ant stalo. Pietų stalas papuošiamas narcizais ir kitomis Velykų dekoracijomis.

Velykos kalnuose

Bažnyčios yra atviros per Velykų atostogas ir jose apsilanko ženkliai daugiau žmonių nei įprastą sekmadienį.  Kita Velykų tradicija Norvegijoje yra išvyka į kalnus, kur norvegai švenčia Velykas džiaugdamiesi saule, slidinėdami ir valgydami „kvikk lunsj“ (greitus pietus). Odos įdegis po ilgų valandų saulės nutviekstuose kalnuose dažnai vadinamas „Velykiniu rudumu“ (Påskesol), o padidėjęs automobilių srautas link kalnų pirmosiomis ir paskutinėmis šventės dienomis vadinamas „Velykų eismu“.

Šventė namuose

Naujausi statistiniai duomenys apie norvegų maršrutus per šventes rodo, kad Velykos tampa  susibūrimo namuose švente. Naujausiais statistikos biuro (SSB) duomenimis, tik vienas iš dešimties norvegų per Velykas išvyksta į kelionę. Vis dėlto, „Velykos namuose“ nereiškia, kad norvegai  niekur neina. Organizuojami vietos renginiai, kaip antai Velykų slidinėjimas arba Velykų paradas Osle. Kitas pavyzdys yra Didysis ketvirtadienis, kuris švenčiamas Norvegijoje, tačiau nešvenčiamas Švedijoje. Dauguma norvegų per Velykų atostogas mėgsta apsipirkti („harrytur“ arba „Sverigedag“) vykdami į Švediją ir apsipirkinėdami pigesniuose Švedijos prekybos centruose, esančiuose netoli Norvegijos sienos.

Påskekrim – nusikaltimų istorijos per Velykas

Detektyvų skaitymas per Velykų atostogas yra nacionalinis norvegų bruožas. Kiekvienais metais beveik visi televizijos ir radijo kanalai sukuria nusikaltimų serijas, skirtas Velykoms. Pieno bendrovės spausdina detektyvines istorijas ant produktų pakuočių. Siekdami pasipelnyti iš šio nacionalinio pamišimo, leidėjai išleidžia serijas knygų, vadinamų „Velykų trileriais“ arba „Påskekrim“.

norvegu24

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>